In memoriam Juozui Palioniui

„Esu kaimo vaikas ir nenutolau nuo gimtinės“, – viename paskutinių savo interviu priminė bičiulis Juozas Palionis. Jis gimė 1950 m. gruodžio 1 d. Prienų rajono Šaltinėnų kaime. 1969 m. Juozas baigė Birštono vidurinę mokyklą (dabar – Birštono gimnazija). Kaime darbo netrūko. Būdamas darbštus, nuo šešiolikos metų vasaras praleisdavo dirbdamas sezoniniu darbininku Prienų melioracijos statybos montavimo valdyboje. Įžvelgę jauną, perspektyvų specialistą valdybos nariai siuntė Juozą Palionį mokytis į Lietuvos žemės ūkio akademiją. Juozas įstojo į Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetą (dabar – Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas), ir 1974 m. sėkmingai jį baigęs, įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Tais pačiais metais pradėjo dirbti mokslinį pedagoginį darbą Lietuvos žemės ūkio akademijos Melioracijos katedroje.
1975–1986 m. Juozas dirbo anuometinės LTSR melioracijos ir vandens ūkio ministerijoje kolegijos sekretoriumi, ministro padėjėju, Techninio skyriaus viršininko pavaduotoju, šio skyriaus viršininku, Raseinių melioracijos statybos ir montavimo valdyboje darbų vykdytoju. Tuometinėj santvarkoj jam teko 1986–1990 m. dirbti ir Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto Žemės ūkio ir maisto pramonės skyriaus instruktoriumi. 1990–1993 m., keičiantis santvarkai, Juozas Palionis dirbo gamybiniame susivienijime „Pieno centras“, Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės departamente tiekimo tarnybų vyriausiuoju specialistu ir vadovu. Patirties žemės ūkio srityje nestokojantis, sąžiningas ir darbštus Juozas buvo pakviestas dirbti 1993–1997 m. Ministro Pirmininko padėjėju ir Vyriausybės kanceliarijos konsultantu žemės ūkio ir perdirbimo pramonės klausimais. 1997 m. talkino kandidato į Respublikos Prezidento postą Artūro Paulausko rinkimų štabe. 1998–2004 m. – priklausė Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijai. Tuo pačiu metu (1998 m.) dirbo uždarosiose akcinėse bendrovėse „Ginvesta“ ir „Šilutės melioracija“. 1999–2000 m. vadovavo uždarosios akcinės bendrovės „Konsolė“ Vilniaus filialui.

Juozas Palionis tęsė politinę veiklą ir pelnė rinkėjų pasitikėjimą Prienų rinkimų apygardoje Nr. 67. Jis buvo išrinktas į Seimą 2000–2004 m. kadencijai. Parlamente dirbo Ekonomikos (2000–2001 m.) ir Biudžeto ir finansų (2001–2004 m.) komitetuose, 2003–2004 m. ėjo Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pareigas. 2004 metų kovą Juozas apsisprendė palikti socialliberalus. Bičiulis sakė, jog socialdemokratai jam yra artimesni „savo dvasia“. Be to, jis pažymėjo, jog grįžta pas savo buvusius kolegas. Nuo 2004-ųjų Juozas Palionis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys, Prienų skyriaus pirmininkas. Socialdemokratai iškėlė jį kandidatu 2004 Seimo rinkimuose. Rinkėjų valia Juozas antrą kartą gavo Seimo nario mandatą. Parlamente  Jis dirbo Aplinkos apsaugos (2004–2006 m.), Europos reikalų (2004–2005 m.), Biudžeto ir finansų (2006–2008 m.) komitetuose. Ėjo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo pareigas. Trečią kadenciją iš eilės Prienų krašto žmonės savo pasitikėjimą Juozu Palioniu pademonstravo 2008 m. Seimo rinkimuose. Savo patirtimi Juozas dalijosi su Biudžeto ir finansų komiteto kolegomis, sprendė Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje iškylančias problemas, dalyvavo Atominės energetikos komisijos veikloje. Po darbo Seime skubėdavo į savo gimtąjį Prienų kraštą. 2011 m. LSDP Prienų skyrius jį dar kartą perrinko savo pirmininku.

Kolegos Juozą prisimins kaip šviesų, šiltą, svajingą ir rūpestingą žmogų, sugebantį išspręsti sudėtingus finansinius, energetinius klausimus. Juozas buvo iš tų asmenybių, kurios mokėdavo padalyti laiką. Jis itin vertino ir mylėjo savo šeimą – su žmona Julija Palioniai užaugino dukterį Editą ir sūnų Andrių. Sugebėdamas skirti dėmesio savo artimiausiems žmonėms, darbui, Juozas nepamiršdavo ir savo sielos atgaivos – literatūrinių bandymų. Jis padėjo išleisti ir sudarė ne vieną Prienų krašto istorijai ir kultūrai reikšmingą knygą. Buvo knygos „Trečiąjį milijoną sausinant“ (Vilnius: Mokslas, 1980) bendraautoris, knygų „Gyvenimo mokykla. Prienų kraštas: istorija, žmonės, kūryba“ (Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004) bei „Pėdos tėviškės žemėje“ (Vilnius: Trys žvaigždutės, 2008) sudarytojas. Jo iniciatyva sudaryta knyga „Žmonės ir darbai: Prienų krašto šviesuoliai“ (Vilnius: Trys žvaigždutės, 2007 m.). Jis padėjo išleisti poezijos almanachą „Gili žodžių versmė“ (Vilnius: Trys žvaigždutės, 2007) bei „Artimi toliai“ (Vilnius: Trys žvaigždutės, 2008). Buvo knygos „Kur tekėjo Šlavanta – prisiminimai apie XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus Pašlavančio kaimą [Prienų rajonas] (Vilnius: Trys žvaigždutės, 2009) bendraautoris. Padėdamas Prienų krašto šviesuoliams, Juozas kūrė ir pats.
Visai neseniai išleista trečioji Seimo nario Juozo Palionio kūrybos knyga „Pasidalinkime mintimis“ (2011). Tai įvairių žanrų – eilėraščių, miniatiūrų, epigramų, aforizmų – rinkinys, kupinas Juozui Palioniui būdingo nuoširdumo ir tikrumo. Tik kiek kitoks – brandesnis... Tie, kas žino Jo kūrinius tikriausiai pritars, jog skaitant J.Palionio aforizmus, prieš akis matyti mąslus paties autoriaus veidas ir šiltas Jo žvilgsnis. Tokį Jį prisiminsime. Visuomet pasiruošusį padėti, visuomet ketinantį padovanoti skaitytojams kažką naujo.

Viename paskutinių interviu Juozas Palionis sakė: „Rėmiau ir išleidau nemažai leidinių apie mūsų krašto istoriją, žmones. Taip pat ne vieną jų kūrybos rinkinį. Tuo labai džiaugiuosi. Tai darysiu ir ateityje. Smagu, kad yra bendraminčių ir pasekėjų. Baigiame rengti spaudai „Prienų krašto šviesuolių“ III tomą, Nemuno didžiosios kilpos kelių kaimų istoriją. Yra ir daugiau sumanymų“. Tik deja, lemtis koreguoja mūsų planus. Jo šeima, artimieji, bičiuliai, kolegos tęs pradėtus Juozo Palionio darbus. Kaip ir Jis, privalome tikėti, jog „pasaulis ,žmogus, gyvenimas turi begalę grožio ir gėrio“ –  tuomet Juozo Palionio atminimas visuomet liks gyvas.