Realios ekonomikos skatinimo galimybės - neišnaudojamos

Pastaruoju metu diskusijose apie ekonomikos atsigavimą daug optimizmo. Bet pažiūrėkime, ar Lietuvos žmonės junta pagerėjimą, ar Vyriausybė imasi aktyvių veiksmų vidaus rinkos augimui skatinti. Juk ekonomika laikosi ant dviejų banginių: eksporto ir vidaus vartojimo. Pastaruoju metu iš tikrųjų stebime eksporto augimą. Didžiąja dalimi tai vyksta dėl Europos ir pasaulio ekonomikos augimo.

Net jei Lietuva visai nieko nedarytų, o tik tenkintų kitose šalyse didėjančią įvairios produkcijos paklausą – eksportuotų ten savo prekes, pas mus vyktų geri pokyčiai. Taip pasireiškia globalinė mūsų eksportuojančių įmonių priklausomybė nuo kitų šalių vartojimo. Labai svarbu, kad Lietuvos eksportuojančių įmonių vadovai, augant eksportui ir įmonių pajamoms, kartu didintų ir darbuotojų atlyginimus. Jei žmonių pajamos nedidėja, nedidėja ir vartojimas vidaus rinkoje ir tokių įmonių veikla šalies rinkai beveik neduoda naudos.

Renovacijai  reikia reanimacijos

Sparčiam šalies atsigavimui eksporto augimo nepakanka. Būtina sukurti ir įgyvendinti Lietuvos vidaus rinkos atgaivinimo strategiją ir konkrečių veiksmų programas. Mūsų Vyriausybė jų neturi. Viena iš jų galėtų būti pagrįsta daugiabučių namų renovacija. Dabartinės valdžios siūlomos sąlygos žmonių netenkina, jie nenori imti paskolų abejodami kaip jas gražins. Šiuo metu valstybės biudžete turime 1 mlrd. litų, kurie buvo nepanaudoti pernai. Juos reikėtų skirti specialiam namų renovacijos fondui ir juos naudojant pradėti įgyvendinti programą. Dalis fondo lėšų grįžtų į biudžetą mokesčių pavidalu, darbo gautų keliasdešimt tūkstančių žmonių, jiems būtų mokamas darbo užmokestis, kurio apie 80 procentų dalis butų išleista vartojimui. Tai skatintų įmonių, kurios orientuotos į vidaus rinką, veiklą, jos daugiau gamintų, nes augtų jų produkcijos poreikis. Tokias programas pristačius visuomenei, žmonės, neturintys darbo galėtų persikvalifikuoti, įgyti paklausią specialybę. Norint tinkamai finansuoti tokį renovacijos fondą, kiekvieno renovuoto namo gyventojai dar 5 – 7 metus turėtų mokėti tokio pat dydžio mokesčius, kokius mokėjo iki renovacijos. Kainų skirtumas grįžtų į fondą, o valstybė turėtų kasmet fondą papildyti. Deja, tokių programų Vyriausybė neturi ir neskelbia.

Minimalios pastangos - maksimali nauda

Labai svarbus mūsų ekonomikai ir daugeliui Lietuvos žmonių pastaruoju metu  karštai svarstomas minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo klausimas. Jo nedidinti rekomenduoja Tarptautinis Valiutos Fondas, nes pirmiausia žiūri, kokią įtaka toks didinimas turės valstybės fiskalinei politikai, bet neįvertina, kokia bus įtaka šalies ekonomikai. Tikėtina, kad padidinus MMA kokius 3 mėnesius smulkiajam verslui būtų sunkumų. Bet paskui finansinė situaciją keistųsi į gerąją pusę, nes Lietuvoje nemažas skaičius žmonių gauna minimalią algą ir ją išleidžia vartojimui. Finansų ministerija būkštauja, kad didinant MMA reikės didinti atlyginimus ir valstybės tarnautojams. Tačiau Vyriausybės valioje priimti sprendimą, kad didinant MMA kartu nebūtų didinamos biudžetininkų algos. Visa tai skatintų vidaus vartojimą ir gamybą tose įmonėse, kurios orientuotos į vidaus rinką. 

Atsigavimo stategijos reikalauja drąsos

Neseniai Eurostat atliktas tyrimas, kur Europos Sąjungos šalys vertinamos pagal 3 pagrindinius rodiklius: perkamosios galios standartą, minimalią mėnesinę algą ir pajamų nelygybės koeficientą. Iš 27 ES šalių Lietuva, deja, užima trečia nuo galo vietą. Todėl pasinerdami į ekonomikos spartaus atsigavimo euforiją turime realiai vertinti situaciją ir imtis konkrečių darbų. Ar taip bus pirmiausia priklauso nuo aukštas pareigas užimančių ir didelius įgaliojimus turinčių valdžios pareigūnų kompetencijos. Nuo jų priklauso, kokias Lietuvos ekonomikos skatinimo strategijas ir programas sukursime ir įgyvendinsime ir ar iš viso tai darysim. O juk realių gyvenimo pagerėjimo rezultatų laukiame visi.   

LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius