Apie valstybės valdymą, dabartinės vyriausybės klaidas ir liūdnas perspektyvas – iš pirmų lūpų

Lapkričio 17 d. Utenoje viešėjo LR Seimo narys, LSDP pirmininkas, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Butkevičius. Pirmininką lydėjo LR Seimo narė Milda Petrauskienė. 

Pirmasis susitikimas su uteniškiais įvyko Utenos kolegijoje, kurioje Algirdas Butkevičius kolegijos bendruomenei  skaitė paskaitą apie ekonominę krizę, jos priežastis, pasekmes  bei būtinus prevencijos veiksmus. Svečius pasitiko Utenos kolegijos direktorius dr. Gintautas Bužinskas ir  Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto dekanas Raimundas Čepukas, o salėje jų laukė nemažas būrys dėstytojų ir studentų.

LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, sveikindamas susirinkusius į paskaitą, pabrėžė susitikimo simboliškumą: jis vyksta  kaip tik spalio 17-ąją, Tarptautinę studentų dieną. Pirmininkas akcentavo, kad mintimis apie krizę ir jos priežastis jis pasidalins ne kaip Seimo narys, o kaip ekonomikos mokslų daktaras:

– Ekonominės krizės, kurią sukėlė komerciniai bankai, pradžios reikia ieškoti JAV, – kalbėjo Algirdas Butkevičius. –  Viena esminių šios globalios finansų ir ekonominės krizės priežasčių – nevaldomas privataus sektoriaus skolos augimas. Jis jau daugiau kaip du dešimtmečius daugelyje pasaulio valstybių kelis kartus viršijo patvarios ekonominės plėtros tempus. Daugelyje šalių susidarė didžiuliai skolos burbulai. Finansiniai sunkumai sumažino gyventojų perkamąją galią ir, tuo pačiu, vartojimą, iškilo grėsmė visos ekonomikos plėtrai. Štai JAV vienu metu įvyko bent kelios krizės – būsto paskolų, būsto rinkos, finansų rinkų bei pasitikėjimo visa finansų sistema. Būsto kainos krito, nedarbas augo, vidaus vartojimo plėtra beveik sustojo. O visa tai didėjančioms gyventojų ir įmonių nemokumo problemos pradėjo neigiamai veikti tą pačią finansų sistemą, kurioje ir pasirodė pirmieji krizės požymiai.

Lietuvoje ir Latvijoje krizė gilesnė,  nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, teigė Algirdas Butkevičius. Nuo 2004 iki 2007 m. komercinių bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams portfelis augo vidutiniškai 50 proc. per metus. Toks skolos augimas, kuris per metus sudarė 15–20 mlrd. Lt,  buvo vienas svarbiausių mūsų ekonomikos augimo šaltinių. Per trejus  metus (2005–2007 ) į Lietuvą buvo „importuota“ apie 44 mlrd. Lt,  9,4 mlrd. Lt ES paramos, 6,1 mlrd. Lt emigravusių piliečių pervedimai ir net 28,4 mlrd. Lt motininių bankų lėšų. Visą tai sudarė didžiulį pinigų srautą – kasmet apie 15–20 proc., lyginant su BVP. Kodėl  Lietuva ir kitos Baltijos šalys nesugebėjo susitvarkyti su paskolų bumu?

Didesnis pinigų srautas apsprendė spartesnį darbo užmokesčio didėjimą. O darbo našumas neaugo. Tas tarpas ir yra burbulas. 2009 m. Lietuvos ekonomika jau turėjo visą „paketą“ problemų:  įmonių bankrotai, valstybės, savivaldybės ir SODR‘os biudžetų deficitai, bankų klientų nemokumas. Tai buvo  pakankamai „kietas“ ekonomikos nusileidimas.  Nevaldomas skolinimas ir nekilnojamojo turto burbulo „putimas“ – ir buvo vienos svarbiausių krizės Lietuvoje priežasčių.

– Tačiau neįmanoma nuolat skolintis, ilgalaikis ekonomikos augimas turi būti grindžiamas darbo našumu, produktyvumu, efektyviomis investicijomis, konkurencingu eksportu ir kt., – sakė Algirdas Butkevičius. –  O tam reikia ilgai ir sunkiai dirbti.

Pasak LSDP pirmininko, Lietuvai išeiti iš krizės gali padėti ekonomikos skatinimo programa ir skolinimasis. Bet skolintis reikia taip, kad skolą galėtum sugrąžinti ir valdyti efektingai. O šiuo metu Lietuvos Vyriausybė tęsia išlaidų mažinimo politiką bei skolinasi milijardus litų, moka didžiules palūkanas ir ilgainiui rizikuoja tapti visiškai priklausoma nuo komercinių bankų ir finansų rinkų diktuojamų sąlygų. Greitu laiku, tęsiant tokią skolinimosi politiką gali atsirasti jau paimtų ir naujų paskolų negrąžinimo rizika.

Svarbus yra vidaus vartojimas. Šiuo metu vartojimas Lietuvoje yra pats žemiausias. Tad optimistinis išėjimas iš krizės yra gerokai priblėsęs.

Lietuvos vyriausybė pasuko priešingu, nei kitos ES valstybės, kurios tęsia ekonomikos stimuliavimą, siekiant neužslopinti prasidėjusio atsigavimo proceso, keliu. Ji  padidino vartojimo mokesčius, drastiškai apkarpė socialines išlaidas, o tai sudavė papildomą smūgį vidaus vartojimui ir dar daugiau pagilino ir taip pakankamai silpnos ekonomikos nuosmukį. Apie pusiausvyrą Lietuvoje kol kas diskutuoti beprasmiška, sakė Algirdas Butkevičius. Galima teigti, kad vykdoma mokesčių reforma tik pagilina krizę ir pasireiškia milžinišku nedarbu, sumažėjusiu vartojimu, išaugusia kontrabanda, mokesčių nesurinkimu.

– Kol kas į „vienus vartus“ surenkamas tik PVM, o kitų mokesčių įplaukos sukinėjasi apie 2010 m. planą ir yra aiškiai mažesnės nei 2009 m., – kalbėjo svečias. – Biudžeto pajamų surinkimo rezultatai tik atspindi realios ekonomikos „sveikatos” būklę: namų ūkio vartojimo išlaidos dar krenta (-8,4 proc.); bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimo požymių irgi dar nepastebima (-18,4 proc.); eksportas bei importas įspūdingai auga, tačiau numatomas pasaulio ekonomikos kilimo lėtėjimas turės neigiamų pasekmių šalies eksporto pramonei. Prognozuojama, kad  nedarbas augs 17,9 proc., 90 tūkst. žmonių  išvažiuos iš Lietuvos iki 2010 m. gruodžio 31 d., kad šiemet darbo užmokestis gali smukti 5,3 proc. Taip pat prognozuojama ateityje sparčiau augančios kainos.

Po paskaitos Algirdui Butkevičiui studentai ir dėstytojai pateikė nemažai klausimų. Kolegijos bendruomenę domino atominės elektrinės reikalai, efektyvus valstybės skolos valdymas, regioninės kolegijos reikšmė konkrečiam kraštui. Studentai klausė  apie kontroliuojančių institucijų gausą šalyje ir galimybes jas panaikinti, išaugusią jaunų žmonių emigraciją ir jos pasekmės. Į paskaitą atvykę uteniškiai taip pat pateikė klausimų, po paskaitos į Algirdą Butkevičių kreipėsi dėl įvairių problemų.

Antras susitikimas – spaudos konferencija – buvo surengtas su žiniasklaidos atstovais  Utenos rajono savivaldybėje. Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, jo pavaduotojas Vidmantas Valinčius, administracijos direkcijos atstovai. Algirdas Butkevičius kalbėjo apie didėjantį nedarbą ir emigraciją, valstybės piliečių senėjimą ir kitas problemas, „naktinės“ mokesčių reformos klaidas.  „Greitai susidursime su bėda – rinka atsigaus, o darbo jėgos nebus, reikės didinti algas, o darbo našumas neaugs, – sakė svečias.

– Susiformuos užburtas ratas, iš kurio rasti išėjimą bus nelengva. Eurostato duomenimis Lietuva pirmauja tarp ES pagal emigrantų skaičių. Deja, jau aplankėme ir Lenkiją, ir Latviją, ir Bulgariją. Dabartinė vyriausybė vizijos, kaip valdyti šalį, neturėjo ir neturi, strategijos tai pat, prioritetai buvo nustatyti ne tose srityse. Prioritetas turėjo būti nedarbo mažinimas. O kaip jį mažinti, jei iš 5 mlrd. Lt ES lėšų įsisavinta tik 1,6 mlrd.“ Utenos žiniasklaidos atstovai LSDP pirmininkui išsakė savo pastebėjimus dėl AB Lietuvos paštas drastiškai padidintų spaudos pristatymo įkainių, nerimavo dėl regioninių laikraščių likimo, klausė, kas nutiko Lietuvos demokratinei sistemai, susiformavusiai per 20 metų. Į visus klausimus Algirdas Butkevičius išsamiai atsakė.

Po spaudos konferencijos LSDP pirmininkas kartu su Milda Petrauskiene ir Alvydu Katinu vyko susitikti su Utenos krašto verslininkais, kurie svečių laukė  Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filiale. Svečius pasitiko ir susirinkusiems verslininkams pristatė filialo direktorius Sergejus Rybakovas. Išdėstęs savo pastebėjimus, išsakytus ankstesniuose susitikimuose, Algirdas Butkevičius atsakė į verslininkų klausimus. Įsivyravo diskusija apie mokesčių politiką, vyriausybės požiūrį į nekilnojamą turtą, nekilnojamo turto mokesčio fiziniams asmenims, verslo skatinimo galimybes. Verslininkai domėjosi valstybės turto valdymo problemomis, „Visuomio“ likimu, klausė apie neseniai įvykusią apkaltą Seimo nariams, apie nepartinių dalyvavimą savivaldos rinkimuose 2011 m. ir kt.

Po susitikimų su Utenos visuomenės grupėmis Algirdas Butkevičius ir Milda Petrauskienė dalyvavo LSDP Utenos skyriaus konferencijoje ir šventinėje vakaronėje.

Lolita Kaminskienė