Dėl apkaltos Seimo nario priesaiką sulaužiusiam ir šiurkščiai Konstituciją pažeidusiam A.Sacharukui

LR Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose yra suformuluota oficiali konstitucinė apkaltos doktrina. Konstitucijos 74 straipsnyje yra nustatyti apkaltos pagrindai. “Apkalta, kai asmuo pašalinamas iš pareigų, yra vienas iš Konstitucijoje numatytų valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, apsaugos būdų.“ „Pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka nėra savitikslis. Apkaltos konstitucinė paskirtis daug platesnė – užkirsti kelią asmenims, kurie sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.“

„Apkaltos giluminė prasmė yra užtikrinti, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, niekad neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su priesaikos davimu. Kitoks apkaltos prasmės aiškinimas padaro beprasmį patį apkaltos konstitucinį institutą ir būtų nesuderinamas su atsakomybės už priesaikos sulaužymą esme.“

Konstitucijos 6 straipsnis teigia, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, 7 straipsnyje, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Konstitucijos 59 straipsnis teigia, kad išrinktasis Seimo narys visas tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. 63 straipsnyje yra nustatyti Seimo nario įgaliojimų nutraukimo pagrindai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2010-11-11 balsuodamas dėl A.Sacharuko Seimo nario įgaliojimų nutraukimo, A.Sacharukui Seimo nario mandato nepanaikino. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo išvada dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo liko galioti, nes ji yra galutinė.

Konstitucijos akto vientisumo ir tiesioginio taikymo principas užtikrina tai, kad tarp Konstitucijos normų ir kitų teisės aktų nėra ir negali būti jokio vidinio prieštaravimo. Todėl nėra ir negali būti jokio teisinio prieštaravimo tarp Konstitucinio Teismo galutinės išvados ir Seimo priimamo sprendimo dėl tokios išvados, nes kitaip būtų pažeistas Konstitucijos akto vientisumas, o taip pat būtų nuneigta konstitucinio apkaltos instituto esmė. Konstitucijoje nustatyta, kad apkaltą vykdo dvi valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas, turinčios joms nustatytas funkcijas ir atitinkamus įgaliojimus. Konstitucijos vientisumo principas reikalauja, kad šios dvi institucijos veiktų tik taip, kad būtų realizuota apkaltos konstitucinė esmė. Štai kodėl Konstitucinis Teismas yra pasisakęs: „Todėl Seimui, sprendžiančiam, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą tenka ypač didelė atsakomybė: demokratinėje teisinėje valstybėje asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką neturėtų išvengti konstitucinės atsakomybės – pašalinimo iš užimamų pareigų.“ „Pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus spręsti, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų, ar panaikinti jo Seimo nario mandatą – tokie klausimai negali būti sprendžiami referendumu ar rinkimais, jų negali spręsti jokia kita valstybės institucija.“

Konstitucinis Teismas atskleidė ir Seimo nario priesaikos bei laisvo mandato esmę: “prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų konstitucinių vertybių, sąžiningai tarnauti Tėvynei. Tarp Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų negali ir neturi būti jokio atotrūkio. Seimo nario sąžinė turi būti orientuota į Konstituciją.“ „Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien tik savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją.“ „Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė ją) yra galutinė. Jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas negali jos pakeisti ar panaikinti.“ „Tokia išvada negali būti pakeista ar panaikinta nei referendumo, nei rinkimų ar kuriuo nors kitu būdu“. “Išvada susaisto Seimą tuo atžvilgiu...kad Seimas neturi įgaliojimų spręsti, ar išvada yra pagrįsta ir teisėta. Nors Seimo nariai, spręsdami, ar asmenį pašalinti iš užimamų pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, balsuoja laisvai, tai nereiškia, kad Seimo nariai nėra saistomi savo duotos priesaikos.“

Konstitucijoje nėra numatyta, kad asmuo, sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją praėjus kuriam nors laikui galėtų būti laikomas nesulaužiusiu priesaikos, nepažeidusiu šiurkščiai Konstitucijos.

Taigi, vertinant visas šias normas, akivaizdu, jog šiandien išlieka Konstitucijoje draudžiamas teisinių normų prieštaravimas: asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, tačiau jis išsaugo Seimo nario mandatą. Akivaizdu, kad tokia situacija paneigia apkaltos konstitucinio instituto esmę ir neužtikrina oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimo, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, niekad neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su priesaikos davimu.

Konstitucinis Teismas nurodo, kad apkaltos konstitucinis institutas turi būti įgyvendinamas pilnai, po Konstitucinio Teismo išvados Seimui priimant galutinį sprendimą. Kol toks sprendimas nėra priimtas, konstitucinis apkaltos institutas lieka nerealizuotas, o kitokios situacijos buvimas reiškia Konstitucijos ir konstitucinių normų viršenybės bei teisinės valstybės principų neigimą. O tai Seimui daryti draudžia Konstitucija, nes ji riboja valdžių galias. Vadinasi, darytina išvada, kad Seimas nėra užbaigęs apkaltos proceso, nes negali galioti joks aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Todėl kreipiuosi į Seimo narius, kurie neabejingi susidariusiai situacijai, kad išnagrinėtume būdus kaip galutinai išspręsti susidariusią koliziją.

Tokie keliai gali būti:

– priimto Seimo nutarimo skundimas Konstituciniam Teismui;

–  kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl apkaltos konstitucinių normų išaiškinimo;

– Seimo statuto pataisų, numatančių atvejus kada Seimas privaloma tvarka realizuoja Konstitucinio teismo išvadą, svarstymas;

–  referendumo dėl Konstitucijos papildymo aiškia norma, kad po Konstitucinio Teismo išvados Seimo narys automatiškai netenka mandato, organizavimo aptarimas;

–  naujos apkaltos kitais teisiniais pagrindais A.Sacharukui iniciavimo galimybės aptarimas.

Kviečiu norinčius tai daryti Seimo narius susiburti į laikinąją Seimo grupę ir bendrai ieškoti sprendimo.

Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis