LSDP pirmininko pranešimas tarybos posėdyje

Gerbiamieji bičiuliai,

Malonu Jus matyti šiandien čia susirinkusius. Turime daug ką aptarti, nutarti ir tiesiog pasikeisti mintimis. Tegul skiriasi mūsų nuomonės, bet visada vienija bendras tikslas – kurti Lietuvos ateitį – geresnę, teisingesnę, turtingesnę.

DAR KARTĄ APIE SITUACIJĄ.

Jau tiek kartų kalbėjome apie situaciją Lietuvoje ir jos problemas, kad net patiems turbūt pabodo. Tik vis keista, kodėl tai nepabosta valdantiesiems? Rodos, kad  jau vien ir iš sportinio pykčio turėjo ne kartą pasistengti įrodyti, jog mes neteisūs reikalaudami skatinti ekonomiką, o ne stabdyti ją... Vėl negirdėjo? Kaip čia neprisiminsi posakio „Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti.“ (Plutarchas)

Ir vis dėlto – kokia ta situacija šiandien? Kaip ją reiktų keisti? 

Jau daug kartų apkalbėtos „naktinės“ mokesčių reformos pasekmės jaučiamos nuo praėjusių metų, nestabdomai atsirito iki šių dienų, o jos sukeltoms bėdoms dar galo nematyti. Nukentėjo visi – eilinis žmogus, verslas, valstybė. Visiškai smuko pasitikėjimas valstybe ir politikais, kurį atstatyti – labai svarbus, sunkus ir laiko reikalaujantis uždavinys. Visuomenei reikia vilties ir informacijos, kaip gyvens rytoj. Žmonėms reikia saugumo, o ne siūlymų dar labiau susiveržti diržus (greitai juk ir tuos ne kiekvienas beturės).
Socialinio nesaugumo jausmas peraugo į kriminalines grėsmes. Mūsų miestai tapo mažiau apšviesti naktį, prasčiau tvarkomi keliai, didėjantis skurdas ir kiti sunkmečio padariniai lėmė, kad kriminaliniai nusikaltėliai ėmė kelti galvas. Visa tai įvyko staiga – per metus, kada po praėjusių Seimo rinkimų valdžia atiteko dešiniosioms politinėms jėgoms.

O valdantieji, net ir prabėgus jau daugiau kaip metams, savo neišmintingų sprendimų pasiteisinimui gieda vis tą pačią giesmelę, tarp kurių populiariausia, kad krizę sukėlė buvusios – socialdemokratų Vyriausybės klaidos. LEO, padidėjusios pensijos, kitos socialinės išmokos – nuolat eskaluojamos temos. Bičiuliai, noriu, dar kartą priminti, kad Atominės energetikos įstatymo priėmimo, kuriame numatytas „šio, dabar jau baubo“, sukūrimas, balsavo visi konservatoriai), o padidėjusios pensijos, įvairios kompensacijos žmonėms, tai buvo tų pačių ankstesnių dešiniųjų palikimas, įteisintas įstatymu, kurį reikėjo vykdyti. Ir dabar sumažintas pensijas kažkam atėjus į valdžią reikės grąžinti. 

Pacituosiu Europos Socialistų partijos Prezidentą Polą Nyrupą Rasmuseną, kuris yra pasakęs, kad finansinė krizė reiškia dešiniųjų ideologijos žlugimą, tačiau dauguma žmonių to dar nesupranta, o mes jiems to nesugebame įtikinamai paaiškinti.

Mieli bičiuliai, siūlau įsiklausyti į šiuos žodžius ir išnaudoti šią situaciją socialdemokratijos ideologijai stiprinti.

APIE KOMANDĄ, KURI VALDO ŠALĮ

„Sugebėti valdyti save – charakteris, sugebėti valdyti kitus – talentas.“ (V. Kliučevskis) Komandos kompetencijos stoka – viena didžiausių problemų, kurią valdantieji bando užglaistyti, kaltindami kitus. Mūsų valstybėje šiuo metu daugelis sprendimų priimami chaotiškai, skubiai ir visai nesugebant atsakyti į klausimą, kaip tai paveiks žmonių gyvenimus. Nėra pasekmių analizės ir atsakomybės už  žmonių gyvenimus.

Peršasi išvada, kad, baigdami antrą Nepriklausomybės dešimtmetį, vis dar turime didelių valstybės vadybos problemų. Trūksta strategijos, nėra ir tęstinumo, keičiantis valdžioms. Vienų ministerijos darbuotojų pakeitimas kitais, o dažnai net neturinčiais jokios reikiamos  patirties – tai tikrai ne tas kelias, kuris galėtų duoti teigiamų rezultatų.

APIE GAIVINIMO PLANĄ, KURIO NĖRA

Jeigu šiandieninei mūsų valdžiai, rodos, net alergiją kelia savų patarimai, tai bent jau galėtų žvilgterėti, kaip tvarkosi kitos didžiosios Vakarų šalys. Štai prezidento Barako Obamos parengtame atsigavimo plane – tie patys jau pažįstami trys prioritetai: sukurti naujas ir išsaugoti esamas darbo vietas, skatinti ekonominį aktyvumą ir investuoti į ilgalaikį ekonominį augimą, pasiekti neprecedentinį valstybės išlaidų skaidrumo lygį ir atskaitomybę. Ar galime su kuo nors nesutikti?

Vokietijos Premjerė Angela Merkel lakoniškai įvardina  5 Vyriausybės darbo kryptis:
· įveikti ekonomikos krizės padarinius;
· atkurti piliečių pasitikėjimą valstybe;
· išspręsti visuomenės amžiaus pasikeitimo problemą;
· reglamentuoti gamtinių išteklių naudojimą;
· naujų pavojų kontekste rasti pusiausvyrą tarp piliečių laisvių ir saugumo garantijų.
Eilinį kartą akivaizdu, kad šiame pasaulyje, kai informacijos kasdien gauname tiek, kiek anksčiau per metus, nereikia kasdien išradinėti dviračio, reikia mokytis ne tik iš savo klaidų, pasikliauti ne tik savo patirtimi.

Ekonomikos skatinimo plane didžiausią dėmesį reikėtų skirti daugiausia darbo vietų sukuriančioms sritims, pavyzdžiui, statybų sektoriui, infrastruktūrai. Žaliasis augimas, švietimas, inovacijos – tai sritys, kurios sukurtų tūkstančius naujų darbo vietų. Reikėtų grįžti ir prie panaikintų mokesčių lengvatų šviežiai atšaldytai mėsai, žuvims, spaudai, svarstyti verslo liudijimo kainos sumažinimą. Ar tai bus daroma?

APIE ŠEŠĖLINĘ EKONOMIKĄ, KURI AUGA

Valstybinė mokesčių inspekcija neslepia, kad vis dažniau susiduria su šešėlinės ekonomikos ir mokesčių vengimu daugelyje verslo sričių. Kai kurių įmonių vadovai atvirai sako, kad, jei sumokėtų visus mokesčius, teišgyventų mėnesį ar du. Padidėjus mokesčiams, pagunda nuslysti į šešėlį labai didelė, ypač smulkiosioms įmonėms.

APIE EMIGRACIJĄ, KURI KYLA NAUJA BANGA

Emigracija auga ir stebina savo mąstais.

Užsienyje gyvenantys lietuviai stebi padėtį tėvynėje, bet pastebėti atsigavimo ženklų net iš šono (kai, paprastai, geriau matosi), nelabai įmanoma. Krizinis biudžetas vilties nesuteikia, todėl neverta stebėtis – emigracijos banga dar augs ir toliau. Paliekančių tėvynę  negalime  smerkti, nes neturime, ką jiems pasiūlyti – duonos kąsnio tenka ieškoti Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ar kitose užsienio šalyse.
 
Statistikos departamento duomenimis, per šių metų sausio-lapkričio mėnesius savo išvykimą deklaravo per 20 tūkstančių žmonių. Tai tik oficialūs skaičiai. O realieji?

Neabejotina, jog svarbiausia emigracijos priežastis – milžiniškas nedarbas. Jei ir toliau konservatorių Vyriausybė nieko nedarys, kad nedarbas sumažėtų – jau šiemet, manau, sulauksime emigracijos rekordo. Tiek Vakarų Europos, tiek ir JAV ekonomikos jau pradeda atsigauti, todėl Lietuva neišvengs protų nutekėjimo bangos, su kuria tiek metų kovota ir kur jau, atrodė, buvo sulaukta persilaužimo.

Blogiausia, kad prie emigrantų bangos prisideda ir akademinis jaunimas. Tai netikusios reformos pasekmė, kai vis daugiau studentų apsisprendžia imti paskolas ir vykti mokytis į užsienį. Tėvai žada išleisti savo vaikus ten vien todėl, jog Lietuvoje mokslas tapo labai brangus, o kokybė šios kainos neatitinka. Dėl emigracijos mažėja gyventojų skaičius, intensyvėja gyventojų senėjimo procesas. Visuomenėje katastrofiškai daugėja žmonių, kuriems reikia valstybės paramos.

APIE SOCIALINĘ ATSKIRTĮ, KURI DIDĖJA

Per visą konservatorių valdymo laikotarpį kalbame apie būtinybę gaivinti ekonomiką, skatinti gamybą ir eksportą, deja, valdančiųjų receptas išlieka tas pats – atiminėti iš įvairių socialinių grupių ir taip kamšyti savo nemokšiškumu sukeltas biudžeto skyles. Pradėjusi nuo verslo žlugdymo drastiškai pakeltais mokesčiais, Vyriausybė jau kėsinasi ir į pačias silpniausias visuomenės grupes.

Įtampa, kilusi visuomenėje jau nuo „naktinių reformų“, niekur nedingo. Nesaugumo jausmas tiesiog tvyro ore. Kriminalinė situacija blogėja. Visuomenėje vis daugėja keisčiausių pavojingų destruktyvumo apraiškų.

REIKTŲ GRIEŽTESNĖS BANKŲ PRIEŽIŪROS
Mieli bičiuliai, kadangi esu ne tik politikas, bet ir ekonomistas, tai, manau, turįs teisę šiuo metu esančią situaciją dėl bankų politikos Lietuvoje pavadinti neaiškia ir net grėsminga.

Būtinas komercinių bankų priežiūros griežtinimas. Šalyje didėjant nukentėjusių nuo bankų, reikia siekti ginti savo žmones, negalinčius atiduoti paskolų, o ne rūpintis komercinių bankų pelnais. 

REIKTŲ KITOKIOS KAINODAROS VANDENIUI, ELEKTRAI IR DUJOMS

Dar ir dėl jos šiuo metu neproporcingai didėja socialinė atskirtis tarp miestų ir kaimų. Juk dabar galiojanti kainų politika sureguliuota taip, kad rajonuose žmonės už visuomenines paslaugas moka kartais net po tris kartus daugiau nei miestuose ar sostinėje. Todėl būtina galvoti apie kainų suvienodinimą atskiriems regionams.

REIKTŲ VYSTYTI KAIMŲ INFRASTRUKTŪRĄ IR IŠSAUGOTI KULTŪROS IR ŠVIETIMO ŽIDINIUS
Galvojant apie kaimų tuštėjimo metą, pirmiausia reikia mąstyti apie žmogų, gyvenantį kaime, jo situaciją ir rūpintis jo gyvenimo kokybės gerinimu. Žmogui reikia, kad būtų išasfaltuota gyvenvietė ir kelias iki rajono centro, kad jis transporto priemone galėtų nuvykti į kiną ar teatrą. Ankstesnės Vyriausybės metu, kai buvau susisiekimo ministras, buvome paruošę specialią žvyrkelių asfaltavimo programą, o dabartinė Vyriausybė ją sustabdė.

Žinoma, kiekviename kaime neįmanoma pastatyti kultūros namų, bet jei tarp kaimų bus išplėtota infrastruktūra (daug žmonių turi automobilius), bus galima ir į darželį  vaiką atvežti, ir į mokyklėlę, ir kultūrinėje programoje sudalyvauti. Didžiausia problema ta, kad žmogus nežino perspektyvos ir nejaučia saugumo dėl savo ateities.

OPOZICIJOS PAMOKOS:

Ko mus išmokė darbas opozicijoje? Nors nuolat girdžiu iš savų ir svetimų kaltinimus, kad esą opozicija – bedantė, galiu drąsiai pasakyti, kad turiu kiek kitokią ir gana kategorišką nuomonę. Kritikuoti vien dėl kritikos valdančiąją koaliciją, visame kame prieštarauti ar varžytis su Seimo „artistais“ posakių aštrumu tikrai nėra ir negali būti pagrindinis mūsų tikslas. Priešingai, manau, kad gebėjimas bendrauti skirtingoms niekada kartu nedirbusioms partijoms ir teikti bendrus pasiūlymus yra šios opozicijos išskirtinis ir labai pagirtinas bruožas.

Lietuvos žmonės yra išvarginti ne tik nepriteklių, bet ir politikų nesutarimų, skandalų ir pykčių. Mūsų gretose, matau, nemažai pažangos geresnio susikalbėjimo link, dabar visa tai reikia paversti konstruktyvia veikla, konkrečiais siūlymais ir darbais.

Pacituosiu Europos Socialistų partijos Prezidentą Polą Nyrupą Rasmuseną, kuris yra pasakęs, kad finansinė krizė reiškia dešiniųjų ideologijos žlugimą, tačiau dauguma žmonių to dar nesupranta, o mes jiems to nesugebame įtikinamai paaiškinti.

Siūlau įsiklausyti į šiuos žodžius ir išnaudoti šią situaciją socialdemokratijos ideologijai stiprinti.

Gerbiami bičiuliai,

POLITIKOS ESMĖ – NE TIK SKAMBŪS IR VILTINGI ŽODŽIAI, BET IR RYŽTINGI SPRENDIMAI BEI DARBAI.

Jie ir lems ateinančių rinkimų rezultatus. Žinios ir idėjos, kurias mes turime, - labai gerai, bet būtina, kad po to sektų veiksmas jų įgyvendinimui.

Nepatingėkime veikti. Užsibrėžkime ir kiekvienas nuo šiandien būkime politiškai aktyvesniu bent vienu procentu – to ir pakaks sėkmei!

ATSINAUJINKIME IR SUTEIKIME PASITIKĖJIMO KREDITĄ JAUNIMUI

Būtina iš pamatų laužyti ir stereotipus, bet kokias stagnacijos apraiškas. O tai geriausiai galime padaryti pakvietę į talką jaunimą, jaunąją socialdemokratų kartą. Iš jaunimo šiemet laukiame iniciatyvos, siūlome ruošis prisiimti atsakomybę

Savo ir vyresniajai kartai noriu pasiūlyti – drąsiai priimkime šiuos pokyčius, nebijokime įsileisti naujos energijos, neišsigąskime jaunatviško veržlumo. Tuo pritrauksime ir būrį naujų rinkėjų ir užtikrinsime partijai naujas ateities perspektyvas.

O kviesdamas ir drąsindamas jaunimą dirbti kartu, galiu tėviškai ir perspėti; jaunystei daugiau leidžiama, bet iš jos daugiau ir tikimasi.

DIDELI DARBAI LAUKIA IR RINKIMŲ ŠTABO BEI MŪSŲ INFORMACINIO CENTRO

Džiaugiuosi, kad šiandien vyksta mokymai ir diskusijos apie bendravimą su žiniasklaida ir visuomene. Linkiu didelės sėkmės mūsų strategams, rinkimų štabui. Prašau jau dabar užsiimti padėties analize – įvertinti mūsų partijos stipriąsias ir silpnąsias puses.

Turime jau dabar pradėti ruoštis 2011 metų savivaldybių rinkimams. Užduotis aiški – laimėti rinkimus didele mandatų persvara. Parenkime atskiras strategijas didiesiems miestams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, pažinkime mūsų rinkėjų lūkesčius ir viltis. Turime visas prielaidas puikiai padirbėti, tad – pirmyn į pergalę per kasdienį ir nuoširdų darbą su savimi ir žmonėmis.

Niekada niekas neatstojo šilto rankos paspaudimo ir tiesaus asmeniško pokalbio su žmogumi. Eikime į žmones, kalbėkime, diskutuokime su jais. Dalyvaukime jų džiaugsmuose ir varguose, mokėkime išklausyti – tai rinkimų sėkmės receptas ir pati geriausia strategija.

Žinokime, kad atėjo laikas Lietuvai, kurioje svarbiausia žmogus, o ne rinka.

Mieli bičiuliai,

Kviečiu drąsiai eiti į ateitį, nesidairant atgal, nes praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, o ateitis – mūsų tikslas. Gal dairytis į praeitį per daug ir neverta, tačiau vykdyti tą, ką esame patys sau įsipareigoję – būtina.

MAŽIAU NEI PRIEŠ METUS SUTARĖME, KAD TURIME SIEKTI:

· atsinaujinimo;
· atidesnio žvilgsnio į kiekvieną partijos narį;
· gilesnio požiūrio į socialdemokratines vertybes;
· efektyvesnės organizacinės struktūros;
· skaidresnės partijos vadybos ir finansų sistemos;
· kasdienio bendradarbiavimo su skyriais.

Brangūs bičiuliai, tai tebelieka svarbūs tikslai, stiprinant mūsų gretas ir pozicijas Lietuvos politiniame gyvenime.

Šiandien – LSDP gretose jau 17 tūkstančių žmonių. Naujaisiais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kampanijos duomenimis, didžiausio rinkimų teisę turinčių piliečių palaikymo būtų sulaukusi būtent mūsų, Lietuvos socialdemokratų partija.

Mieli partijos bičiuliai, esame galinga jėga, turime žmonėms artimą ir daugelyje Europos valstybių sėkmingai įgyvendintą socialinę politiką

Taigi – belieka, kad kiekvienas savęs paklaustume, ką aš turiu PADARYTI, kad ŽMONĖS eitų pas mus ir mumis pasitikėtų dar labiau?

Turime išmokti ir savo laimėjimų ir pralaimėjimų pamokas. Turime tapti aktyvesni, patrauklesni, artimesni žmonėms.

Reikia sugebėti prieiti prie kiekvieno su žmogiška šiluma. Turime būti tais, kuriais pasitikima asmeniškai. Nepamirškime, žmonės renkasi tuos, kurie jiems artimi, suprantami ir iš tiesų dirbantys jų labui. 

Kažkada mūsų klasikas Juozas Erlickas, kaip sako žmonės, lyg Dievui į ausį, pranašiškai pasakė: „Kai Seimas bus perpus iš politikų ir scenos žvaigždžių, tai politikams nebereiks nei dainuot, nei prieš rinkėjus vaidint. Tą darys žvaigždės. O politikai ims dirbt.“ Liūdnoka, kad humoristo pranašystės išsipildė taip greitai ir tik pirma jos dalis. Gal galime padėti žmonėms sulaukti ir antrosios, t. y. kai politikai nebešoka ir dainuoja, o dirba? Mieli bičiuliai, susitelkime darbui. To iš mūsų visų reikalauja situacija, to tikisi ir mūsų rinkėjai. To laukia visa Lietuva, atsidūrusi sunkmetyje. Į darbą , broliai...