LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS

Projektas - 6

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS

ALTERNATYVIOJI VYRIAUSYBĖS PROGRAMA

SUTRUMPINTA

KOALICINIŲ SOCIALDEMOKRATŲ VYRIAUSYBIŲ DARBAI 2001-2008 METAIS

Paskutiniuosius kelerius metus socialdemokratai vadovavo koalicinėms Lietuvos Vyriausybėms ir būrė žmones kurti ateitį kartu. Šis bendras darbas pasiteisino:

• 2008 metais Lietuvos įmonės gamino beveik du kartus daugiau produkcijos nei 2000.
• Skirtingai nei 1995-2000 metais, nuo 2001 metų augo ir gražėjo ne tik Vilnius ir Klaipėda, bet ir kiti miestai ir miesteliai. Po dešimtmetį trukusios suirutės ant kojų pradėjo stotis žemės ūkis.
• Sparčiai augantis darbo vietų skaičius sušvelnino emigracijos tempus, o darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų privertė juos didinti darbo užmokestį daugelyje ūkio šakų.
• Ūkio atsigavimas leido mūsų žmonėms pajusti geresnio gyvenimo perspektyvas. Žmonės ėmė planuoti ateitį, statyti būstus, įsigyti naujus automobilius.
• Mūsų spartų augimą sustabdė pasaulinė krizė. Netiesa, kad palikome praskolintą valstybę. Priešingai, mūsų valdymo metais Lietuvos valiutos atsargos išaugo nuo 5 mlrd. Lt iki 15 mlrd. Lt. Dėl to turime tvirtą valiutą. Dar 5 mlrd. Lt už indėlius, žemę ir kt. išmokėjome Lietuvos žmonėms, vykdydami konservatorių mums paliktus valstybės įsipareigojimus. Be to, dešiniųjų valdžiai buvo paliktas beveik 1 milijardo litų rezervas neparduotų "Mažeikių naftos" akcijų.

Socialdemokratų mažumos vyriausybė dirbo su visomis politinėmis jėgomis, socialiniais partneriais. Bendras darbas davė rezultatus. 2007 metais realusis BVP (atmetus kainų pokyčius) išaugo 9,8 procentais ir tai buvo trečias geriausias rezultatas ES. Net kriziniais pasauliui 2008 metais Lietuvos BVP išaugo 2,8 procento ir tai buvo 7 geriausias rezultatas ES.

Buvo padaryta daug, bet mes vis tiek dar matom savo atsilikimą nuo stipresniųjų ES šalių, o Lietuvos žmonių gaunamos pensijos labai mažos lyginant su Latvija, Estija ar kitomis ES šalimis. Mums nepavyko sumažinti socialinės atskirties. Lietuvos gyventojai pagrįstai reikalauja kokybiškesnio gydymo ir švietimo, mažiau biurokratijos sprendžiant žemės ir kitus jiems rūpimus klausimus, nori daugiau saugumo gatvėse ir teisingumo teismuose. Pramonės įmonės turi didinti darbo našumą, diegti aukštesnes technologijas, drąsiau integruoti į kasdieninę praktiką mokslo pasiekimus, plėsti prekių ir paslaugų eksportą.

EKONOMINIO SUNKMEČIO APLINKYBĖS

Lietuvoje kaip ir jos Baltijos kaimynėse spartų ekonomikos augimą 2004-2007 metais sąlygojo ne tik integracijos į ES privalumai, palanki investicijoms mokestinė aplinka, bet ir veržlūs bei rizikingi privataus verslo sektoriaus skolinimosi iš komercinių bankų tempai. 2008 metais prasidėjo pasaulinė finansų krizė, kurią sukėlė neoliberalizmo ideologija ir nereguliuojama tarptautinių investicinių fondų bei kitų kredito institucijų veikla, JAV ir kitų šalių bankininkų ir biržos maklerių godumas. Ji atsiliepė visoms šalims, taip pat ir Lietuvai. Nusmukus gamybai ir vartojimui Europoje, Lietuva ėmė mažiau eksportuoti. Ypač ekonomikos smukimą pajuto statybos ir transporto sektorius. Nukrito valiutų vertė lito atžvilgiu kaimyninėse šalyse, todėl tapo sunku parduoti mūsų pramonės produkciją. Sumažėjo vartojimas Lietuvoje. Bankai labai sumažino galimybes gauti kreditus.

Dar 2007 metais mes numatėme, kad ekonomikos augimas lėtės, ir tam rengėmės. Seime buvo priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas, kuris turėjo riboti biudžeto išlaidas. Deja, būdami mažumos koalicija, negalėjome atmesti populistinių siūlymų, kuriuos priėmus buvo nepagrįstai padidinti valstybės įsipareigojimai. Nuolatinis opozicinių konservatorių ir kitų jėgų spaudimas didinti socialines išmokas bei klausimų, susijusių su įvairiomis kompensacijomis eskalavimas lėmė, kad lėtėjančios ekonomikos kontekste 2008 metais biudžeto deficitas viršijo numatytąjį. Už tokią padėtį kaltinti vien socialdemokratus yra neteisinga. Tada siūlėme net ir priešlaikinius rinkimus, bet juos atmetė opozicinė dauguma. Populistiniai dešiniosios opozicijos siūlymai šiuo metu bumerangu sugrįžo dabartinei valdžiai.

Atėję į valdžią dešinieji jau 2008 metų gruodyje parodė, kad yra nepasirengę valdyti, nemoka vertinti situacijos ir priimti teisingus sprendimus:

• Vietoje pasaulinio ir Lietuvos ūkio raidos analizės- beatodairiški kaltinimai buvusioms vyriausybėms.
• Vietoje tarptautinės patirties, kaip kovoti su ekonomikos nuosmukiu analizės ir pasiteisinusių metodų taikymo (skaidrus bankų sistemos stabilizavimas, privataus vartojimo skatinimas, parama nacionalinei pramonei, valstybės investicinių ir socialinių programų plėtra)- naktinės 2008 metų mokesčių fantazijos.
• Vietoje diskusijų su Lietuvos ekspertais, partijomis, visuomene - arogantiški, nepamatuoti sprendimai, vienašališkai primetami visai Lietuvai.
• Vietoje kvietimo dirbti kartu - visuomenės gąsdinimas krize.

Dabar jau visi Lietuvos žmonės mato, kad dešinioji dauguma priėmė klaidingus sprendimus. Vietoje ekonomikos skatinimo programos pasirinkta ekonomikos stabdymo strategija, kad ji klaidinga, buvo aišku jau 2009 sausį:

• Per kelias naktis padidinti mokesčiai bei sujaukta ryšių tarp valstybės ir verslo sistema pakirto verslo pasitikėjimą valdžia ir valstybe, jo gebėjimą prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir kurti, pastūmėjo verslą į šešėlį. Per 9 mėnesius biudžeto pajamos sumažėjo net 20 procentų. Per kelis mėnesius buvo sugriauta tai, ką pavyko sukurti per ilgą laikotarpį.
• Sukelta panika lėmė masinį indėlių iš bankų atsiėmimą, sumažėjusį gyventojų vartojimą. Vartotojai metėsi apsipirkinėti kaimyninėse valstybėse. Mažmeninė prekyba sumažėjo net trečdaliu.
• Valdininkų skaičius Lietuvoje nesumažėjo. Ministerijose vykdomas kadrinis „valymas", giminių, draugų ir savų rėmėjų įdarbinimas, pataikavimas dešiniuosius rėmusiems kai kuriems verslininkams. Ar ne keista, kad Energetikos ministerijoje nėra žmonių, susijusių su energetika, užtat yra lojalūs giminės ir draugai? Kuriamos naujų ministerijos ir kitos įstaigos. „Reformos" suparalyžavo valstybės tarnybos veiklą. Dėl tokių „reformų" daromos valdymo klaidos, blogai įsavinamos Europos struktūrinių fondų lėšos.
• Prastai tvarkoma užsienio skola. Valdžios grynoji skola užsieniui 1996 ketvirtą ketvirtį (dešiniesiems perimant Lietuvos valdymą) siekė 4 milijardus litų. Konservatoriai per 4 metų kadenciją nuo 1996 m. iki 2000 m. padidino Lietuvos skolą užsieniui nuo 4,2 milijardo iki 8,2 milijardų litų. Per aštuonerius LSDP vyriausybių valdymo metus grynoji skola išaugo 1,2 milijardais litų. Dabartinė konservatorių vyriausybė „labai gražiai taupydama" per labai trumpą šešerių savo valdymo mėnesių laikotarpį padidino skolą net 3,2 milijardais litų. Konservatorių prisiimta grynoji skola užsieniui siekia 7,2 milijardus iš bendros 12,6 milijardų grynosios skolos arba beveik 60 procentų visos skolos. Finansų ministrės lūpomis teigiama, kad neatmestina galimybė per artimiausius kelerius metus šią skolą padidinti iki 60 milijardų litų.

Šių metų pavasarį, socialdemokratai, interpeliacijos tuometiniam finansų ministrui pagrindu, siekė sustabdyti šaliai pražūtingą ekonominę politiką. Valstybė jau pavasarį turėjo galimybę pakeisti labiausiai nepasiteisinusius sprendimus (neprotingai padidinti akcizai dyzelinui, keturgubai padidintas PVM spaudai ir svarbiausiems maisto produktams, beveik tris kartus padidintas individualių įmonių savininkų pajamų apmokestinimas) bei sukoncentruoti visų valdymo institucijų dėmesį į tai, kaip panaudoti palankius Lietuvai veiksnius. Valdantieji pavasarį ir vasarą nedarė nieko šalies ekonomikai gaivinti. Po kritikos ugnies valdantieji rugsėjį sumažino akcizą dyzelinui ir ši priemonė pasiteisino, bet yra pernelyg maža tam, kad šalies gyventojai atgautų pasitikėjimą savo valstybe ir pačiais savimi.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas per pirmąjį šių metų pusmetį krito apie 20 proc., nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas ir šiuo metu jau virš 220 000 bedarbių nebemato savo ateities. Lietuvoje nedarbas per metus augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Dabartiniu metu darbo neranda kas septintas žmogus ir šie tragiški skaičiai toliau auga.

Tai gerai iliustruoja pateiktos kreivės. Per 9 mėnesius dėl valdančiųjų sprendimų mūsų ekonomika smuko labiau nei kitose ES šalyse.Šalies vidaus produktas nebūtų tiek nusmukęs, jei nebūtų daromos skubotos „naktinės" reformos, jei ekonomika, kaip kitose šalyse būtų skatinama. Jei būtų elgiamasi taip, kaip kitose ES šalyse, ekonominis kritimas tebūtų tik 5 proc. Tikėtina, kad Lietuva būtų sukūrusi 7 mlrd. Lt bendrojo vidaus produkto ir gavusi apie 3 mlrd. Lt pajamų į biudžetą. Tai reikštų, kad 100 tūkst. žmonių būtų išsaugoję darbo vietas.

Ypač aiškiai nesėkmingų valdančiųjų eksperimentų rezultatus atspindi mažmeninės prekybos dinamika. Mažmeninės prekybos apimtis sumažėjo net trečdaliu. Toks vartojimo smukimas dar labiau didina krizę.

Bet labiausiai dešiniųjų nemokšiškas valdymas atsispindi  analizuojant nedarbo augimą, ir ypač tarp jaunimo. Kas trečias jaunas žmogus nedirba. Daugelis jų mato tik vieną išeitį - emigruoti.

Nedarbo lygis 2004-2009 m.
Procentais

Lietuvai šio dešimtmečio pradžioje  prireikė kelerių metų, kad nedarbas sumažėtų. Dešinieji šį pasiekimą sugriovė mažiau kaip per 6 mėnesius.

Valdančiosios daugumos klaidos neapsiribojo visą šalį gramzdinančiu mokesčių ir valstybės išlaidų sujaukimu. Jis iš pagrindų ėmė griauti visą socialinę sferą:

1. Pradėta aukštojo mokslo "reforma", įtvirtinusi laukinės rinkos principus. Nebelieka valstybės užsakymo, specialistų planavimo. Neturtingam jaunimui aukštasis mokslas taps beveik neprieinamu. Šios reformos tikslas - didinti bankų, teikiančių paskolas studentams, pelnus.
2. Dangstantis gražiais žodžiais apie sveikatos apsaugos sistemos „reformą" ruošiamasi uždarinėti rajonų ligonines. Numatomi pokyčiai pablogins sveikatos paslaugų prieinamumą, dar labiau padidins nedarbą kaimiškuosiuose Lietuvos rajonuose.
3. Dar viena  valdančiųjų naujovė yra masinė Vilniaus turto privatizacija ir kalbos apie didžiųjų infrastruktūrinių objektų pardavimą, iš kurių valdantieji tikisi milijardus litų.. Norima skubiai ir pigiai perleisti privatininkams daugelį įmonių, teikiančių įvairias paslaugas gyventojams. Lietuvos žmonės gerai atsimena žalą, kurią šalies ūkiui padarė skubota čekinė privatizacija bei „Williams" afera. Pasaulinė ekonominė krizė patvirtino, kad nekontroliuojama laisva rinka gali veikti prasčiau nei protingai reguliuojamoji. Strateginių objektų (oro uostai, geležinkeliai, vandens tiekimas) privatizavimas tik dar labiau padidins nekontroliuojamų rinkos procesų neigiamus padarinius žmonėms.
4. Dešiniųjų vyriausybės pasiūlytame šių metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte nėra planuojama jokių priemonių, kurios skatintų verslą, mažintų nedarbą. Nematyti jokių prioritetinių programų, visi akcentai sudėti tik į išlaidų taupymą (labiausiai nepasiturinčių sąskaita), o priemonių pajamų didinimui neplanuojama.

Dešinieji išsiskiria arogancija, baime kalbėtis su žmonėmis. Sumanytas „nacionalinis susitarimas" su lojaliais dešiniųjų partneriais tėra tik viešųjų ryšių akcija, skirta Lietuvos žmonėms mulkinti. Vienintelis dešiniųjų pasiteisinimas: dėl kylančio žmonių nepasitenkinimo atsakingi yra užsienio priešai, opozicija, ir ypač - socialdemokratai, bei žiniasklaida.

Dūžtančių Seimo langų skambesys 2009 metų pradžioje dešiniuosius privertė pripažinti savo garsiai išreklamuoto "antikrizinio plano" žlugimą, apie ką ne kartą perspėjo Lietuvos socialdemokratai. Demokratinėse valstybėse tai reikštų neišvengiamą vyriausybės atsistatydinimą. Atskiri ministrai jau pakeisti, bet jų klaidos nėra taisomos.

AR LIETUVA TURI ALTERNATYVĄ PREMJERO A. KUBILIAUS  VYRIAUSYBĖS ĮGYVENDINAMAI DEŠINIŲJŲ POLITIKAI?

Socialdemokratai skelbia savo alternatyvą nemokšiškiems dešiniųjų veiksmams. Mūsų programa grindžiama gilia dabartinės padėties analize, pasauline praktika, Lietuvos ekspertų išvadomis. Tokia alternatyva yra ir ne vien socialdemokratų dokumentuose. Yra gera pasaulinė patirtis. Dauguma Europos vyriausybių, JAV, Kinija ekonomikos sukrėtimų akivaizdoje elgiasi priešingai nei po 2008 metų rinkimų suformuota dešinioji koalicija. Šalys imasi priemonių apsaugoti žmonių socialines garantijas ir darbo vietas, gaivinti ekonomiką, investuoja į darbo vietų kūrimą, infrastruktūrą, mokymą, perkvalifikavimą, lengvina verslo plėtros sąlygas, o mokesčių naštą proporcingai perkelia turtingesniems gyventojų sluoksniams. Tuo tarpu Lietuvos dešinieji karpo socialines garantijas ir įveda naujus nepagrįstus mokesčius, apsunkinančius smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas bei paprastų žmonių gyvenimą. Tokie veiksmai ne skatina ekonomiką, o priešingai, stabdo ją. Būtent šie jų veiksmai įžiebė gyventojų nepasitenkinimą, išprovokavo visuomenės konfliktą ir pagilino ekonomikos ir socialines problemas.

Esminis sprendimas, kuriuo galima įveikti krizę ir kurį siūlome mes, skirtingai negu tą daro dešinieji - nedarbo mažinimas, ūkio, ekonomikos gaivinimas. Tik tada turėsime sureguliuotą biudžetą ir neprasiskolinusią „Sodrą". Deja, valdantieji viską daro priešingai. Lietuvos valdžia privalo rūpintis esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu tiek viešajame sektoriuje, tiek ir privačiame. Turi būti skubiai peržiūrėtos ir atstatytos panaikintos lengvatos smulkiam ir vidutiniam verslui, ieškoma papildomų mokestinių, ekonominių bei administracinių priemonių, kurios skatintų smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimą. Visas mokesčių paketas turi būti taip sureguliuotas, kad įplaukos į biudžetą imtų augti. Štai mūsų siūlymai dabartinei valdžiai:

• Lietuvos valdžia privalo rūpintis esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu tiek viešajame sektoriuje, tiek ir privačiame. Atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, turi būti skubiai peržiūrėtos ir atstatytos panaikintos lengvatos smulkiam ir vidutiniam verslui, svarstomos papildomos mokestinės, ekonominės bei administracinės priemonės skatinančios smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimą.

• Valdžia turėjo ir turi padėti tiems ūkio procesams, kurie dėl ekonominės krizė stringa. Reikia pakeisti valdžios ir verslo santykius, ypač reikia atstatyti pasitikėjimą tarp smulkaus ir vidutinio verslo bei valdžios. Nacionalinio biudžeto, efektyviai pasiskolintos iš užsienio ir, ypač, ES struktūrinių fondų lėšos turi išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas statyboje, medžiagų gamyboje, transporte, vykdant stambius investicijų projektus. Stringantis prekių eksportas turi būti kompensuojamas lietuviškų produktų pirkimo augimu.
• Valstybės pasitikėjimas savo ateitimi turi įkvėpti nenuleisti rankų kiekvieną Lietuvos žmogų. Neturime gąsdinti, turime kalbėtis, rasti priimtinus sprendimus. Lietuvos valdžia turi burti Lietuvos žmones tam, kad kartu atremtume sunkmečio negandas. Lietuvos žmonių gąsdinimas krize, valdžios raginimas atleidinėti žmones iš darbo tik žlugdo visuomenei taip reikalingus solidarius veiksmus krizei įveikti. Turi būti kuo skubiau atkurtas pasitikėjimas tarp verslo subjektų ir valdžios.
• Sunkmečio naštą reikia paskirstyti visiems šalies piliečiams taip, kad ji nepalaužtų silpnesniosios mūsų visuomenės dalies pečių. Mokesčiai turi tapti progresiniais. Turi būti apmokestinamas brangus turtas. Aukštųjų valdininkų algos turi būti sumažintos aiškiai nurodant, kad pajamos padidės tada, kai valstybinės institucijos įrodys savo darbo efektyvumą.
• Būtina griežtinti bankų veiklos reguliavimą, sukurti sistemą, kuri susietų bankininkų bei kitų privačių, bet valstybės paramą gaunančių institucijų vadovų atlyginimus su ilgalaikiais įmonių veiklos rezultatais ir neskatintų beatodairiškai rizikuoti, siekiant milžiniškų vienkartinių premijų. Jei bankai veikia nuostolingai, jų vadovų atlyginimai turi mažėti. Reikia užšaldyti privilegijuotų pensijų mokėjimą, bet negalima mažinti socialinio draudimo pensijų, pensijų neįgaliesiems, kurios Lietuvoje ir taip mažos.
• Būtina taikyti griežtas antimonopolines priemones, padedančias kovoti su nesąžininga konkurencija, kainų iškraipymais, reguliuoti natūralių monopolijų, tokių kaip vandens, šilumos tiekimo, elektros energijos perdavimo, nuotekų valymo teikiamų paslaugų kainas, skatinti sugrįžti verslą iš šešėlinės ekonomikos santykių į legalią būklę.

NEATIDĖLIOTINOS PRIEMONĖS DABARTINEI SITUACIJAI PAGERINTI

Lietuvos Vyriausybė įvedė naujus nepagrįstus mokesčius, apsunkinančius smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas bei paprastų žmonių gyvenimą, sukėlusi paniką apsunkino valstybės galimybes pigiau skolintis tarptautinėse finansų rinkose.

Tokie veiksmai ne skatina ekonomiką, o priešingai, stabdo ją. Todėl kuo skubiau reikia keisti Lietuvos vykdomosios valdžios politiką, imtis skubių priemonių krizei įveikti:

• 1. Darbo vietų privačiame sektoriuje išlaikymui ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimui, teikiamų viešųjų paslaugų efektyvumo didinimui, apimties ir finansavimo plėtrai.
• 2. Investicinio klimato gerinimui, Europos Sąjungos krizei įveikti įsteigtų ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos šaltinių greitesniam ir efektyvesniam panaudojimui Lietuvoje.
• 3. Lietuvos verslo prekių ir paslaugų tarptautinio konkurencingumo rėmimui. „Pirk prekę ir paslaugą lietuvišką" turi gilią prasmę ir mums esant vieningoje Europos Sąjungos rinkoje.
• 4. Valdymo efektyvumo didinimui, visų pirma, sferose, kurių valdymas valstybiniu lygmeniu yra pranašesnis nei žaidimas pagal nereguliuojamos rinkos taisykles (sveikatos apsauga, krašto ir socialinė apsauga, švietimas ir aukštasis mokslas).
• 5. Smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų palaikymui ir gerinimui, pramonės rėmimo politikos aktyvinimui.
• 6. Vartojimo paklausos palaikymui ir didinimui.
• 7. Neatidėliotinam apyvartinių lėšų trūkumo versle problemos sprendimui.

Gaivinant  ekonomiką ir kuriant naujas darbo vietas būtina:

• Užtikrinti socialines garantijas mažiausias pajamas gaunantiems, biudžeto deficitą mažinti ne padidinta mokesčių našta, o didesniu dirbančiųjų skaičiumi, išaugusiu vartojimu;
• Skatinti ekonomikos atsigavimą aktyviai panaudojant Europos struktūrinių fondų paramą, pritraukiant Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Šiaurės investicijų banko, kitų tarptautinių finansinių institucijų lėšas;

• Aktyviais valdžios veiksmais kurti sąlygas verslui skolintis lėšų rinkoje, kuo skubiau išnagrinėti  nacionalinio komercinio banko įsteigimo pagrįstumą ir esant teigiamoms išvadoms jį steigti, panaudojant valstybės lėšas arba suteikiant tokią galimybę įgyvendinti Lietuvos bankui, ryžtingai keisti susitaikėlišką Lietuvos banko politiką;
• Kuo skubiau atkurti  verslo gyvybingumą bei tarptautinį konkurencingumą, užtikrinti  darbo vietų išsaugojimą, naujų darbo vietų kūrimą;
• Vykdyti aktyvią užimtumo politiką, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies žmogus galėtų įgyti reikalingus gebėjimus ir rastų kur juos pritaikyti, o gyventojų ekonominis aktyvumas didėtų;
• Kuo skubiau ir efektyviau naudoti Europos socialinio fondo lėšas bedarbių mokymams, verslumo skatinimui, mažinti administracines ir biurokratines kliūtis teikiant paraiškas ES struktūrinių fondų valdytojams ir gaunant ES paramą. Būtina, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies žmogus galėtų įgyti reikalingus gebėjimus ir rastų kur juos pritaikyti, o gyventojų ekonominis aktyvumas didėtų;
• Nemažinti valstybės investicijų į infrastruktūros projektus: kelius, geležinkelius, energetikos objektus;
• Spartinti solidarumo ir viešojo intereso principais grindžiamą namų renovacijos programą, gyvenamojo būsto modernizavimą, statyti socialinį būstą;
• Atsižvelgiant į ekonominę situaciją peržiūrėti panaikintas lengvatas smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams ir jas sugrąžinti, svarstyti papildomas mokestines, ekonomines bei administracines priemones, skatinant kurti ir plėsti smulkųjį ir ypač mikroverslą, išsaugoti jame esamas ir kurti naujas darbo vietas, skatinti turizmą. Sudaryti palankesnes mokestines sąlygas naujai steigiamoms įmonėms, peržiūrėti smulkaus ir vidutinio verslo pajamų apmokestinimo mokesčiais tarifus bei sąlygas;
• Grąžinti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems maisto produktams, šildymui bei keleivių vežimo paslaugoms savivaldybių nustatytais maršrutais;
• Peržiūrėti kuro akcizą, kad kuro kainos Lietuvoje nebūtų aukštesnės negu kaimyninėse šalyse;
• Peržiūrėti akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams ir alui, siekiant jų proporcingo apmokestinimo;
• Skatinti ekonomikos atsigavimą aktyviai panaudojant Europos struktūrinių fondų paramą, pritraukiant Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Šiaurės investicijų banko, kitų tarptautinių finansinių institucijų lėšas;
• Kovoti su monopolijų diktatu, nesąžininga konkurencija, dirbtiniais bankrotais, griežčiau reguliuoti teikiamų paslaugų kainas už šildymą, vandenį, elektros tiekimą, nuotekų valymą;
• Derėtis su Europos Komisija ir Europos Centriniu Banku dėl papildomų lėšų mažų ir vidutinių įmonių rėmimui, energetikos sektoriaus konkurencingumui, investicijų, skirtų miestų infrastruktūros plėtrai, aktyviau prisijungti prie europinių verslo skatinimo iniciatyvų;
• Vykdyti mokslo ir technologijų slėnių plėtrą. Aktyvi inovacinė veikla kuria naujas technologijas ir aukštųjų technologijų produktus, didina šalies konkurencingumą.

Siekiant užtikrinti šalies finansinį  tvarumą būtina:

• Visą dėmesį sutelkti ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į ekonomikos atsigavimo generuojamą pajamų didinimą;

• Mažinti biudžeto deficitą, įvedant griežtesnes fiskalinės drausmės taisykles planuojant biudžetą ir užtikrinant skaidresnę išlaidų kontrolę; didinti biudžeto pajamas per verslumo skatinimą bei griežtų priemonių šešėlinei ekonomikai mažinti taikymą;
• Biudžeto išlaidų mažinimą grįsti prioritetais, kai kurioms  sritims biudžeto išlaidos neturi būti mažinamos;
• Įvesti skirtingą nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims priklausomai nuo turto vertės, jo paskirties ir taikyti neapmokestinamojo turto dydį. Numatyti prabangiam turtui aukštesnius mokesčio tarifus;
• Mažinant socialinę atskirtį ir įgyvendinant visuomenės narių solidarumą, kuo greičiau, remiantis ES šalių patirtimi, įvesti gyventojų pajamų progresinių mokesčių tarifų sistemą; visiems gyventojams, deklaruojantiems metines pajamas, taikyti pagrindinį neapmokestinamųjų pajamų dydį bei papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį;
• Peržiūrint viešojo sektoriaus darbo užmokesčio bei socialinių išmokų ( ypač mokamų iš valstybės biudžeto ) dydžius, nemažinti socialinio draudimo pensijų ir mažiausiai uždirbančių biudžetinės sferos ( kultūros, socialinės rūpybos , kitų sričių ) darbuotojų atlyginimų;
• Neplėsti valstybinių pensijų bazės. Valstybines pensijas mažinti penktadaliu. Nemažinti senatvės pensijų neįgaliesiems;
• Skubiai pateikti pasiūlymus Europos Komisijai, Europos Tarybai ir Europos Parlamentui dėl skubių papildomų finansinių priemonių, kurias turėtų taikyti Europos Centrinis Bankas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir Europos socialinis ir sanglaudos fondas Rytų ir Vidurio Europoje esančioms ES šalims narėms, kad jos kuo greičiau išeitų iš krizės ir galėtų tenkinti Mastrichto reikalavimus.

Siekiant užtikrinti žmonių lygias galimybes, šeimos ūkių socialinį tvarumą, šalies stabilumą ir saugumą būtina:

• Užtikrinti lygias teises Lietuvos piliečiams ir nuolatiniams gyventojams, atsisakyti diskriminacinių įstatymų, „priešų" medžioklės;
• Gerinti aukštojo mokslo prieinamumą, skirti daugiau lėšų švietimui ir mokslui,  atsisakyti „studento krepšelio", skubiai taisyti aukštojo mokslo ir studijų reformos klaidas. Panaikinti politizuotą ir tik bankus remiančią aukštojo mokslo reformą ir pereiti prie  solidarumu grįstos sistemos, įvedant fiksuotą įmokos už studijas dydį studijuojantiems bei sutartis su aukštosiomis mokyklomis;
• Atsisakyti  švietimo sistemos „krepšelizacijos" politikos ir grįžti prie Nacionalinėje švietimo strategijoje įtvirtintų „švietimo - visiems" principų;
• Sustabdyti sveikatos apsaugos paslaugų brangimą ir komercializaciją ir grįžti prie Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje įtvirtintų  „sveikata - visiems" principų, optimizuoti sveikatos sistemos įstaigų tinklą, nekuriant naujų regioninių ligoninių;
• Atsisakyti politizuotos ir brangiai kainuojančios valstybės valdymo pertvarkos ir optimizuoti valdymo išlaidas. Svarbiausia yra valdininkų kvalifikacija, biurokratizmo mažinimas;
• Naujus įstatymus priiminėti tik gerai apsvarsčius, išdiskutavus ir nuolat palaikant aktyvų dialogą su visuomene bei išsaugant socialinę partnerystę. Įtvirtinti reikalavimą, kad  pateikiant ar svarstant Lietuvos Respublikos Seime įstatymų projektus būtų privalomai pateikiama ir specialistų išvada apie tai, kokią įtaka šie priimami įstatymai turės socialinės atskirties mažinimui Lietuvoje;
• Atsisakyti siekių apriboti žiniasklaidos teises ir jų laisvę nušviesti politinius įvykius, garantuoti žiniasklaidos priemonių nepriklausomumą;
• Gerinti politinius santykius su rytų kaimynėmis, sudarant geresnes sąlygas mūsų šalies produkcijos eksportui, aktyviau išnaudoti Baltijos jūros šalių bendradarbiavimo teikiamas galimybes;
• Atsisakyti užsienio politikoje „priešų" paieškų bei šaltojo karo retorikos, siekti solidarių  visų ES šalių veiksmų tarptautinėje nei užsienio politikoje.

Tai tik pačios svarbiausios priemonės, kurių turi imtis dabartinė valdžia. Išsamią programą rasite Lietuvos socialdemokratų partijos tinklalapyje ar apsilankę socialdemokratų skyrių būstinėse. Lietuva tikrai turi išeitį iš susidariusios padėties.